Užburianti Nepalo gamta: Himalajų viršukalnės, didingi slėniai ir tyras kalnų oras

Smailios viršukalnės, lengvai plaukus kedenantis vėjas, žaliuojančios papėdės ir ramybė – būtent taip piešiate savo idealių atostogų paveikslą? Jei taip, kodėl gi jums neapsilankius Azijos pietinėje dalyje, tarp Kinijos ir Indijos, įsikūrusio Nepalo? Tai valstybė, kuri lyg magnetas traukia keliautojus, išsiilgusius kalnų. Ir ne šiaip sau kokių, o aukščiausių viršukalnių visame pasaulyje! Ir tai dar tikrai ne viskas – Nepalas išsidėstęs skirtingose aukštumose, todėl šalies kraštovaizdis – kupinas kontrastų, pasižymintis didele įvairove.

Taip, Himalajų kalnai džiugina jau minėtomis smailių viršukalnių panoramomis, tačiau Nepalo ir Indijos pasienyje plyti musoniniai miškai, tropinės savanos, o vykstant į šiaurę kraštovaizdį po truputį keičia subtropiniai lapuočių ir spygliuočių miškai bei kalvos, kurios galiausiai pereina į Aukštuosius Himalajus.

Kontrastingas Nepalo kraštovaizdis, o ypatingai didybe alsuojantys kalnai, viliote vilioja keliautojus iš viso pasaulio. „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai jums pristato kelis Nepalo gamtos kampelius, kuriuos, viešint šioje šalyje, verta pamatyti savo akimis.

Čitvano nacionalinis parkas

Pažintį su išskirtiniais Nepalo gamtos kampeliais siūlome pradėti nuo šalies pietinėje dalyje, netoli sienos su Indija, esančio Čitvano nacionalinio parko. 932 km² teritorija pradėta saugoti dar 1846 m. – tuo metu jai suteiktas medžioklės draustinio statusas. Nacionalinis parkas šioje vietovėje įkurtas po daugiau nei šimtmečio – 1973 m. Siekta apsaugoti Himalajų subtropinių miškų ir pelkynų gamtą bei teritorijoje gyvenančią fauną. Kokių gyvūnų čia tik nėra: leopardai, bengaliniai tigrai, krokodilai, įvairiausi egzotiniai paukščiai, taip pat dažnai užklysta dramblių kaimenės. Čitvano nacionalinis parkas garsėja ir kaip šarvuotųjų raganosių gyvenamoji vieta. Tai – nykstantys žinduoliai, todėl už jų medžiojimą skiriamos itin griežtos bausmės.

Čitvano nacionalinis parkas – viena iš labiausiai turistų pamėgtų vietų visoje šalyje. Dažnai jis įvardijamas ne tik Nepalo, tačiau ir viso Azijos žemyno perlu. Keliautojams čia organizuojami turai visureigiais, o taip pat ir žygiai su gidu pėsčiomis. Jų metu galima grožėtis laukiniais gyvūnais jiems natūralioje aplinkoje.

Pevos ežeras

Pabuvoję Nepalo pietuose, keliaukime į centrinę šalies dalį. Čia, Himalajų papėdėje, šalia Pokaros miesto, telkšo nepaprasto grožio Pevos ežeras (Phewa). 742 m aukštyje virš jūros lygio tyvuliuojantis ežeras – gėlavandenis. Jis užima 5,23 km² plotą ir yra antras pagal dydį ežeras Nepale.

Pevos ežeras ir jį supantis kraštovaizdis į centrinę Nepalo dalį pritraukia daug turistų. Juos žavi ne tik skaidrus kaip krištolas ežero vanduo, tačiau ir jame atsispindinčios Himalajų viršukalnės, mat ežerą supa Anapūrnos, Daulagirio ir Mačapučarės (Machapuchare) kalnai. Vaizdai tarytum iš atviruko.

Viena iš populiariausių Pevos ežero pramogų – pasiirstymas valtelėmis. Jei lankysite šį ežerą, siūlome valtelę išsinuomoti vakarėjant – besileidžiančios saulės spinduliai žiba Pevos vandenyje ir apšviečia tolumoje stūksančius kalnus. Atmosfera be galo romantiška. Taip pat siūlome nuplaukti į ežero viduryje pasislėpusią Barahio salą (Barahi). Joje galėsite išvysti nedidelę, tačiau labai dekoratyvią pagodą.

Sagarmatos nacionalinis parkas

Nepalo šiaurės rytuose, pasienyje su Kinija, įsikūręs dar vienas išskirtinis nacionalinis parkas, žinomas Sagarmatos nacionalinio parko vardu. Jis užima net 1148 km² teritoriją, kurioje saugoma unikali Himalajų gamta. Beje, būtent šiame parke slepiasi ir kelios Nepalo įžymybės. Viena iš jų – aukščiausias kalnas visame pasaulyje.

Taip, supratote teisingai, Sagarmatos teritorijoje stūkso didingasis Everestas, arba kitaip – Džomolungma. Jo smaili viršukalnė matyti kone iš visų parko taškų. Nenuostabu, juk Everesto aukštis net 8848 m virš jūros lygio! Paprasti keliautojai didinguoju Everestu gali pasigrožėti iš tolo. Tačiau pasaulyje gausu alpinistų, kuriems pavyko pasiekti šio kalno viršūnę. Tą yra padarę ir keli Lietuvos alpinistai. Pirmasis iš jų – 1993 m. į Everestą įkopęs Vladas Vitkauskas.

Beje Sagarmatos nacionalinino parko teritorijoje stūkso ir daugiau didingų viršukalnių: ketvirtasis pagal dydį pasaulio kalnas – Lhocė (Lhotse) (8516 m), šeštasis – Čo Oju (Cho Oyu) (8201 m) ir kt. Tad ši vietovė patiks tiems keliautojams, kuriems kalnai suteikia palaimos ir ramybės pojūtį. O taip pat tiems, kurie mėgsta žygius gamtoje.

Sagarmatos nacionalinis parkas gali didžiuotis ne tik aukščiausiomis pasaulio viršukalnėmis, tačiau ir keliais išskirtinio grožio ežerais. Gokjo ežerų grupė (Gokyo Lakes) – tai 4700–5000 m aukštyje virš jūros lygio tyvuliuojantys smaragdinio žalumo vandenys. Ežerų grupę sudaro šeši pagrindiniai ežerai, iš kurių didžiausias – Thonakas (Thonak Lake).

Keliautojams šiame regione siūlomi žygiai pėsčiomis. Jų metu apsistojama netoli Gokjo ežerų įsikūrusiame to paties pavadinimo kaimelyje. Išvykos metu apeinami ežerai, o taip pat kopiama į greta stūksantį Gokjo kalną (Gokyo Ri) – patirtis neįkainojama.

Anapūrnos kalnų masyvas

Anapūrna – tai iš magminių ir nuosėdinių uolienų susiformavęs kalnų masyvas, esantis į vakarus nuo Everesto, Kinijos ir Nepalo pasienyje. Maždaug iki 3 km aukščio šį kalnų masyvą dengia tankūs spygliuočių miškai, vėliau jie vis retėja – ties 4800 m aukščiu prasideda sniegynai ir ledynai. Aukščiausias Anapūrnos kalnų masyvo taškas – 8091 m aukštyje virš jūros lygio.

Anapūrnos kalnų masyvas vilioja alpinistus iš viso pasaulio. Tai – pavojingi kalnai, todėl norint į juos įkopti būtinas specialus pasirengimas. Visgi, net ir neturint kopimo į kalnus patirties galima pasigrožėti didingomis viršukalnėmis. Tereikia nuvykti į tokią vietą, iš kurios atsiveria magiškas Anapūrnos peizažas.

Viena iš tokių vietų – Sarangkoto kaimelis (Sarangkot), esantis kiek į vakarus nuo mūsų šiame straipsnyje jau minėto Pokaros miesto. Jis įsikūręs maždaug 1600 m aukštyje virš jūros lygio – viešint Sarangkote Anapūros kalnų masyvas matyti kaip ant delno! Beje, pastaraisiais metais Sarangkote itin išpopuliarėjo parasparnių sportas. Turistams siūloma skrieti ore ir nuostabų peizažą regėti tarytum paukščio akimis.

Šei Poksundo nacionalinis parkas

Šei Poksundo nacionalinis parkas (Shey Phoksundo National Park) – tai didžiausias nacionalinis parkas visame Nepale. Jis užima net 3555 km² teritoriją! Nacionalinio parko statusą šis gamtos kampelis gavo dar 1984 m., siekta užtikrinta transhimalajų regiono ekologiją, floros ir faunos saugumą.

3612 m aukštyje tyvuliuojantis Poksundo ežeras – tai tikrų tikriausia nacionalinio parko įžymybė. Jo vanduo – vaiskiai žydros spalvos. Ežerą supa pušynai ir tolumoje spindinčios baltos viršukalnės – hipnotizuojanti panorama. Keliautai, viešintys prie Poksundo ežero, neretai svajoja įbristi į šaltutėlį kalnų ežero vandenį ir pajusti jo stingdantį šaltuką. Tačiau taip daryti nereikėtų, mat Poksundo ežeras – sakrali budistų vieta. Todėl plaukioti ar net pabraidyti šiame ežere yra draudžiama.

Šei Poksundo nacionalinis parkas garsėja ne tik savo peizažais, tačiau floros ir faunos įvairove. Nuo pušynų, iki bambukų giraičių. Nuo švelnių Himalajų berželių iki ryškiai rožine spalva žydinčių rododendrų – parko gamta išties labai kontrastinga.

Beje, teritorijoje galima išvysti galybę įvairiausių gyvūnų. Kalnų ožkas primenantys himalajiniai tarai, snieginiai leopardai, juodieji lokiai, kiaunės, elniai, vilkai, įvairiausi paukščiai ir net 29 drugelių rūšys – šis nacionalinis parkas sužavės keliautojus, mėgstančius leisti laiką žmogaus rankų nepaliestoje, laukinėje gamtoje.