Savaitė Indonezijoje: nuo kanibalų medžių viršūnėse iki spalvą keičiančių ežerų
1. Kelionė į nušvitimą penkių šimtų Budų apsupty
Indoneziečių gyvenime religija visada turėjo milžinišką reikšmę. Tad nieko nuostabaus, jog būtent Javos saloje galima išvysti didžiausią pasaulyje budistų šventyklą Boruduburą. Maldos namai buvo pastatyti dar VIII amžiuje, tačiau vėliau paslaptingai apleisti ir džiunglių tankmėje atrasti tik 1814-aisiais. Pati šventovė – ne tik religinis simbolis, bet ir architektūros stebuklas. Laiptuotos piramidės formos šventyklos aukštis siekia beveik 40 metrų, o kelią į viršūnę žymi 500 šventojo Budos statulų.
Įsigijus maždaug 40 litų kainuojantį bilietą galima atlikti savo piligriminį žygį: pagal religines taisykles kylama terasomis, simbolizuojančiomis kiekvieną žmogaus gyvenimo tarpsnį. Šventykla turi devynis aukštus, tad kelionė ne tik atgaivina širdį, bet ir gerokai nuvargina kojas. Bet kas žino – galbūt būtent toks pasivaikščiojimas yra tiesiausiais kelias į nušvitimą.
2. Padangėje įsikūrusi kanibalų gentis
wikimedia.org nuotr./Korowai gentis Mėgstantiems istorijas apie Hanibalą Lekterį būtina apsilankyti Papua saloje. Čia įsikūrusi paskutiniais pasaulio kanibalais vadinama Korowai gentis. Tačiau džiunglių gyventojai garsėja ne vien mitybos ypatumais. Labiausiai stebina jų namai, įkurti medžių viršūnėse, kurių aukštis siekia net iki 34 metrų! Į padanges Korowai žmonės kadaise nusikėlė ne šiaip sau – taip jie bandė apsisaugoti nuo kitų genčių ir piktųjų dvasių. O nuo žemės į aukštai įkurtas lūšneles kartais užkelia ir savo gyvūnus. Siekdami patogumo, mediniuose nameliuose vietiniai įsikuria primityvias krosnis, kurios tampa ir didžiuliu pavojumi. Žinoma, turistui ropštis į medžių viršūnes nederėtų, tačiau vaizdas iš šono tikrai nukelia tūkstantmečius atgal!
3. Pasivaikščiojimas šventykloje su beždžionėmis
Nors Indonezijoje galima aptikti daugybę architektūros stebuklų, salynas visų pirma garsėja nuostabia laukine gamta. Kai kurie atokūs kampeliai galiausiai buvo prijaukinti, tad juose akis paganyti leidžiama ir turistams. Gyvūnų mylėtojus kviečia Šventasis beždžionių miškas Bali saloje.
Šiame parke įsikūrusios įspūdingos šventyklos, skirtos hindi dievams. Tačiau daugiausia lankytojų dėmesio pritraukia tikrosios girios savininkės beždžionės – tarsi dievaitės tingiai gulinčios ant altorių ar laisvai besikarstančios po medžius. Nors gyvūnai pratę prie turistų, rekomenduoja jų neglostyti ir nešerti, kadangi išalkusios beždžionės netyčia gali grybštelėti į pirštą. Vietiniai nevengia smalsių gyvūnų pavaišinti pakeliui nuskabytais lapais, tačiau atvykėliams patariama makakomis grožėtis iš šono.
4. Spalvotuose ežeruose atgulusios sielos
Floreso saloje stūksantis Kelimutu ugnikalnis – vis dar didžiulė mįslė mokslininkams. Čia plyti trys ežerai, nuolat keičiantys spalvą: vos prieš kelis metus turistų dėmesį traukė tamsus vanduo, o dabar krateriai akį džiugina turkio, žaliu ir rudu atspalviais. Tyrinėtojai lig šiol negali atskleisti ežerų paslapties – manoma, jog spalva keičiasi dėl įdubose vykstančių įvairių cheminių procesų. Tačiau vietiniai gyventojai turi savo versiją, jog vanduo kinta dėl čia atgulančių mirusiųjų sielų. Ši dvasių poilsio vieta atvira lankytojams – specialiai jiems įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria ne tik spalvingieji ežerai, bet ir nuostabios salos apylinkės.
5. Menininko namuose – religijos ir erotikos susidūrimas
Ubudo miesto, įsikūrusio Bali saloje, svečiai neretai pasijaučia tarsi „Avataro“ filmavimo aikštelėje – čia juos pasitinka milžiniška mėlyno žmogaus skulptūra. Tiesa, greta jos nesutiksite režisieriaus ar grimuotojos, tačiau ne ką mažiau nustebins statulos autorius Saimonas. „Meno zoologijos sodą“ įkūręs amerikietis galerijoje derina religiją ir erotiką: greta šventųjų portretų galima išvysti nuogalių paveikslus ar net milžiniškas lyties organų skulptūras. Ne mažiau nei psichodelika dvelkiantys meno kūriniai stebina pats vilos galerijos savininkas: Saimonas čia pat rengia kūrybines dirbtuves bei visada gali papasakoti daugybę įdomių istorijų. Ir nors čia nėra įėjimo mokesčio, būkite pasiruošę paploninti pinigines – nepastebėsite, kaip dalininkas įkalbins įsigyti vieną iš jo paveikslų.
